- takšt
- 2 tákšt interj. NdŽ, tãkšt 1. smarkiam smūgiui, sudavimui nusakyti: Tákšt par ranką, ir apsilaižiau! Krš. Lindo – tákšt par snukį! DūnŽ. Nusimoviau kaliošį – tik tákšt į murzą už tą lojimą! Trk. Kiek pasipriešino – tãkšt akmeniu kakton! Mlt. Mudau (mudviem) bešnekant, tákšt par petį Vn. Kaip įkibo braižyti man burną, aš rėkdama takšt per nagus Žem. 2. kartojant nusakomas mušimas: Tákšt tákšt ištaškė auses i nuejo Krš. Toks baisus avinas buvo: tik atsibėgėjus mun po tus rietus tákšt tákšt! Lnk. 3. kartojant nusakomas smarkus tyškimas, lašėjimas: Tákšt tákšt į langus – lyna dideliais lašais Krš. Tákšt tákšt tokiais dideliais lašais lašino į akį tus vaistus Krš. Bučiuo[ja], seilės tákšt tákšt DūnŽ. 4. staigiam atsisėdimui, smarkiam pargriuvimui nusakyti: Koja šliūkšt – tákšt an subinės! End. Ant ledo šliūkšt, tákšt i pavirtau! Pln. 5. Rdn pakšt (garsiam pabučiavimui nusakyti): Pripulna, tákšt į vieną žandą, į kitą Krš. Tákšt tákšt į lūpas, pasibučiavo ir išvažiavo Lk. 6. barkšt, kaukšt: Su toms medinėms klumpėms tákšt tákšt, tákšt tákšt Lkv. 7. pykšt, pokšt (šūviui nusakyti): Pasiema [šautuvą], kas nepapuola, tãkšt ir nušauna Dgč. Nūšavė žmogų: tákšt stačiai į kaktą Rdn. 8. šiaip kokiam staigiam, smarkiam veiksmui nusakyti: Nuvažiuo[ja] vaikas, tėvas tákšt butelį ant stalo Vdžg. Zoslanas ant kojos tákšt Rs.
Dictionary of the Lithuanian Language.